Laiku ir kokybiškai nupjauta žolė yra sėkmingo tolimesnio šieno, šienainio ar siloso ruošimo pagrindas. Gyvulininkystės ūkiuose, siekiant išlaikyti aukštą pašarų maistinę vertę, pavasarinio ir vasarinio šienavimo darbai turi būti atlikti per kuo trumpesnį agrotechninį terminą. Šiam tikslui pasiekti naudojamos dviejų pagrindinių tipų mašinos: diskinės ir būgninės šienapjovės. Kiekviena technologija pasižymi specifiniais konstrukciniais ypatumais, reikalavimais traktoriaus galingumui bei važiavimo greičiui. Šiame straipsnyje bus išsamiai palyginti abu pjovimo mechanizmai, padedant priimti racionalų sprendimą, pritaikytą prie konkrečių ūkio žolynų plotų ir reljefo ypatybių.

Būgninių šienapjovių konstrukcija ir darbinės savybės

Būgninės šienapjovės žemės ūkyje naudojamos jau ne vieną dešimtmetį ir vertinamos dėl savo ypatingo konstrukcinio tvirtumo bei patikimumo. Pagrindinis šio mechanizmo elementas – viršuje pritvirtinti didelio skersmens vertikalūs būgnai (dažniausiai nuo dviejų iki keturių), kurių apačioje sukasi laisvai judantys pjovimo peiliukai. Pjovimo metu būgnai ne tik nupjauna žolę, bat ir stumia ją atgal, suformuodami tvarkingą, siaurą pradalgę. Tai labai patogu tolimesniam pašarų surinkimui, ypač jei nenaudojami papildomi pradalgės vartytuvai.

Dėl savo masyvios konstrukcijos būgniniai modeliai idealiai tinka dirbti apleistose, nelygiose pievose, kur gausu kurmiarausių ar smulkių akmenų, dažnai pasitaikančių kalvotuose Dzūkijos ar Žemaitijos regionų laukuose. Didelė būgnų kinetinė energija leidžia lengvai įveikti tankią, peraugusią ar sugulusią žolę. Visgi, pagrindinis šios technologijos trūkumas – santykinai didelis pačios mašinos svoris ir didesnis galios poreikis iš traktoriaus galios tiekimo veleno, palyginti su pjaunamosios darbiniu pločiu.

Diskinių šienapjovių technologiniai pranašumai ir našumas

Šiuolaikinės diskinės šienapjovės sukurtos siekiant maksimalaus našumo, plataus darbinio griebto ir minimalaus poveikio pievos atseliui. Šių mašinų pjovimo mechanizmą sudaro plokščia, žema pjaunamoji sija, kurioje sumontuota eilė nedidelių, dideliu greičiu besisukančių diskų. Kadangi diskai yra maži, pati šienapjovė yra žymiai lengvesnė už būgninę, o tai leidžia pasiekti pastebimai didesnį darbinį plotį (nuo 2,4 iki daugiau nei 4 metrų vienoje sijoje) nenaudojant itin galingų traktorių.

Diskiniai mechanizmai užtikrina nepriekaištingą pjovimo kokybę ir labai lygų ražienos aukštį, kas skatina greitesnį žolės ataugimą antrajai ar trečiajai žolei. Šios mašinos pasižymi dideliu darbiniu greičiu, neretai siekiančiu nuo 12 iki 15 km/h, todėl jos yra nepakeičiamos stambiuose prekių gamybos ūkiuose, kur per dieną reikia nupjauti dešimtis hektarų kultūrinių pievų. Tačiau diskinės sijos yra jautresnės mechaniniams smūgiams į akmenis ar paslėptus kelmus, todėl reikalauja geriau paruoštų, išlygintų laukų paviršių.

Esminių funkcinių ir techninių savybių palyginimas

Žemiau pateikiamoje lentelėje atliekamas abiejų tipų šienavimo mašinų palyginimas pagal svarbiausius eksploatacinius kriterijus, eliminuojant bet kokius finansinius faktorius.

Vertinimo kriterijus Būgninis pjovimo mechanizmas Diskinis pjovimo mechanizmas
Konstrukcijos masė ir svoris Didelis (reikalingas sunkesnis traktorius) Mažas / Vidutinis (lengvesnė pakaba)
Maksimalus darbinis greitis Iki 10 km/h Nuo 12 iki 16 km/h
Atsparumas akmenims ir kliūtims Labai aukštas (masyvūs būgnai) Vidutinis (reikalingos apsauginės pusašės)
Pjovimo kokybė ir ražienos lygumas Geras (gali labiau plėšyti esant mažiems sūkiams) Ideali (švarus, lygus pjūvis)
Pradalgės formavimas Siaura, tanki pradalgė tarp būgnų Plati, biri pradalgė per visą plotį

Įvertinus lentelės duomenis, akivaizdu, kad technikos pasirinkimas privalo tiesiogiai priklausyti nuo numatomų apdoroti plotų dydžio ir laukų būklės. Tinkamos žoliapjovės šienapjovės turėtų būti pasirenkamos tik tiksliai suderinus jų techninį našumą su turimo traktoriaus svorio pasiskirstymu bei galinės pakabos galimybėmis.

Saugos sistemos, papildomi mazgai ir kondicionieriai

Šiuolaikinėse šienapjovėse montuojamos įvairios papildomos sistemos, leidžiančios ne tik pagreitinti darbą, bet ir apsaugoti mechanizmus nuo brangiai kainuojančių avarijų. Viena svarbiausių – mechaninė arba hidraulinė apsauga nuo smūgių (angl. *break-away system*). Atsitrenkus į paslėptą kliūtį, šis mechanizmas leidžia šienapjovės sijai atsilenkti atgal ir pakilti į viršų, taip išvengiant rėmo ar pjovimo elementų deformacijos.

Diskiniuose modeliuose dažnai naudojama moduliuota sijos apsauga (pvz., *SafeCut* sistema), kur kiekvienas diskas turi atskirą apsauginį kaištį (pusašę). Smūgio atveju kaištis nukerpamas, diskas pakyla keliais milimetrais aukštyn ir nustoja suktis, o visi kiti sijos diskai toliau sėkmingai dirba, apsaugodami pagrindinę krumpliaratinę pavarą.

Dideliuose ūkiuose itin populiarios šienapjovės su plaušintuvais (kondicionieriais) arba traškintuvais. Plaušintuvas naudoja plastikinius arba plieninius pirštus, kurie pažeidžia nupjautos žolės stiebelių vaškinis sluoksnį. Tai leidžia drėgmei iš augalo pasišalinti žymiai greičiau, sutrumpinant džiūvimo laiką lauke net iki vienos paros, o tai kritiškai svarbu permainingomis Lietuvos vasaros dienomis.

Teisinis reglamentavimas ir paramos priemonės

Žemės ūkio technikos naudojimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Visos prikabinamosios ir pakabinamosios šienapjovės, kaip keičiami padargai, atskirai valstybės registruose neregistruojamos, tačiau jos turi visiškai atitikti Europos Sąjungos mašinų saugos direktyvas ir turėti CE ženklinimą. Transportavimo viešaisiais keliais metu, šienapjovės privalo būti pakeltos į vertikalią arba transportinę padėtį, užfiksuotos mechaniniais kaiščiais bei aprūpintos atšvaitais ir gabaritiniu apšvietimu, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Visi duomenys apie traktoriaus, prie kurių šie padargai kabinami, yra valdomi valstybės įmonėje Žemės ūkio duomenų centras (ŽDC).

Ūkininkai, siekiantys modernizuoti savo pašarų ruošimo bazę, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojamomis paramos priemonėmis pagal strateginio plano nuostatas. Prioritetas teikiamas energetiškai efektyvioms mašinoms, kurios padeda mažinti CO2 emisijas ir tausoja dirvožemį bei pievų ekosistemas. Platesnę teisinę informaciją bei paraiškų teikimo tvarką galima rasti oficialioje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Praktinis techninės priežiūros ir paruošimo darbui vadovas

Reguliarus ir teisingas šienavimo technikos aptarnavimas yra vienintelė garantija, leidžianti išvengti prastovų pačiame šienapjūtės įkarštyje. Žemiau pateikiami esminiai kontroliniai punktai.

Kasdieniai aptarnavimo darbai sezono metu:

  • Pjovimo peiliukų būklės tikrinimas prieš kiekvieną važiavimą į lauką. Atšipę, nuskelti ar sulinkę peiliukai privalo būti nedelsiant pakeisti naudojant greito keitimo įrankį.
  • Pjaunamosios sijos alyvos lygio kontrolė (diskiniuose modeliuose) arba būgnų guolių sutepimas per tam skirtas tepimo vietas.
  • Apsauginių tentų ir rėmų vientisumo apžiūra – prarasti ar suplyšę tentai neužlaiko dideliu greičiu lekiančių akmenų, o tai kelia didžiulį pavojų operatoriui ir aplinkiniams.
  • Kardaninio veleno apsauginio gaubto ir prasukimo sankabos funkcionavimo tikrinimas.

Konservavimo darbai pasibaigus šienavimo sezonui:

  • Nuodugnus mašinos nuplovimas, pašalinant sukietėjusias žolės sulčių ir dulkių apnašas nuo pjaunamosios sijos bei diskų apačios.
  • Visų pjovimo dalių, peiliukų laikiklių ir atvirų sijos vietų nupurškimas antikoroziniu apsauginiu tepalu.
  • Pavaros diržų įtempimo atpalaidavimas ir šienapjovės pastatymas ant lygaus, sauso pagrindo saugomoje patalpoje, išvengiant tiesioginių saulės spindulių poveikio.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip pasirinkti šienapjovės tipą, jei laukuose daug kurmiarausių?

Laukuose su intensyvia kurmių veikla pranašesnės yra būgninės šienapjovės. Jų masyvūs būgnai ir aukšta konstrukcija lengvai skrodžia žemių krūvas, o peiliukai mažiau kenčia nuo abrazyvinio poveikio. Naudojant diskinę šienapjovę tokiuose laukuose, diskai greičiau dils, o žemės priemaišos pateks į pjaunamą masę, kas suprastins gaminamo šienainio higieninę kokybę.

Kada geriausia keisti pjovimo sijų alyvą diskinėse šienapjovėse?

Alyvą diskinėje pjaunamojoje sijoje geriausia keisti kasmet, prieš pradedant pirmosios žolės šienavimą pavasarį arba po nustatyto motovandandų skaičiaus (dažniausiai kas 200–300 valandų) pagal gamyklos instrukciją. Keitimo metu pašalinamos per sezoną atsiradusios mikroskopinės metalo drožlės ir kondensatas.

Ar verta rinktis pakabinamą šienapjovę su hidrauliniu svorio lengvinimu?

Hidraulinis svorio lengvinimas (hidropneumatinė pakaba) yra labai naudinga investicija. Ji leidžia šienapjovei idealiai kopijuoti dirvos paviršiaus nelygumus pastoviu spaudimu. Tai sumažina pievos atselio žalojimą, apsaugo pjaunamąją siją nuo priešlaikinio nusidėvėjimo ir leidžia sutaupyti traktoriaus degalų, nes sumažėja vilkimo pasipriešinimas.

Koks skirtumas tarp plastikinių ir plieninių pirštų plaušintuvo?

Plastikiniai (V formos) pirštai yra elastingesni, lengvesni ir puikiai tinka ankštinių žolių (dobilų, liucernos) plaušinimui, nes mažiau pažeidžia trapius lapelius. Plieniniai pirštai (arba spragilai) yra žymiai agresyvesni, ilgaamžiškesni ir idealiai pritaikyti sunkiems varpinių žolių žolynams, tačiau jie reikalauja didesnės traktoriaus galios.

Kaip atpažinti netinkamai sureguliuotą šienapjovės pjovimo kampą?

Netinkamas pjovimo kampas atpažįstamas iš „banguoto“ arba nevienodo aukščio ražienos lauke. Jei kampas per daug palenktas į priekį, peiliukai skuta žemę, greitai atšimpa ir į pašarą patenka purvas. Jei šienapjovė per daug atlošta atgal, žolė nupjaunama per aukštai, o dalis sugulusios masės išvis lieka nenupjauta.

Apibendrinant galima teigti, kad tinkamas šienavimo technikos pasirinkimas garantuoja sklandų visos pašarų ruošimo grandies darbą. Atskirus modelius galima palyginti Agroskelbimai.lt kategorijoje, kur pateikiamas platus naudotos ir naujos šienavimo įrangos asortimentas.