Atsakymai į dažniausius klausimus apie tvenkinio žuvų pašarus.
Tvenkinio žuvys šeriamos specializuotais granuliuotais pašarais, kurių sudėtis ir granulių dydis parenkami pagal žuvų rūšį bei amžių. Plūduriuojantys pašarai patogūs, nes matyti suėdimas. Karpiai dalį maisto randa natūraliai.
Žuvis šerkite saikingai, nes nesuėstas pašaras teršia vandenį ir skatina dumblius. Geriau šerti mažesniais kiekiais ir stebėti suėdimą. Perteklinis šėrimas kenkia vandens kokybei.
Žuvų pašarus laikykite sausai ir vėsiai, kad neprarastų savybių ir nesupelytų. Drėgmė gadina granules. Tinkamas laikymas išsaugo maistinę vertę.
Karpius ir kitas šiltamėges žuvis aktyviai šerti, kai vandens temperatūra viršija 12–15°C. Šaltesniame vandenyje jų metabolizmas lėtesnis ir nesuėstas pašaras teršia vandenį. Rudenį šėrimą mažinkite, žiemą – nutraukite.
Duona ir maisto atliekos nerekomendotinos – jos teršia vandenį, didina biomasę ir nesuteikia tinkamos mitybinės vertės. Specializuoti granuliuoti pašarai tinkamesni. Malonumo žvejybos tvenkiniuose kartais naudojami masalai, bet ne kaip pagrindinis šėrimas.
Perteklinis šėrimas didina azoto ir fosforo kiekį vandenyje, skatina dumblių žydėjimą ir mažina deguonies koncentraciją. Tikslus dozavimas pagal žuvų kiekį ir temperatūrą – svarbiausias principas. Plūduriuojantys pašarai leidžia stebėti suėdimą.
Vabzdžiai (musių lervos, sliekai) yra natūralus ir maistingas žuvų pašaras, ypač smulkesnėms rūšims. Musių lervų auginimas (BSF) – augantis ekologiškas papildomas pašarų šaltinis. Moliuskai tinkami kaip papildas karpiams.
Žuvų jaunikliams reikalingos smulkios granulės: iki 0,3 mm – pavasariniams maikams, 0,5–1 mm – jauniklimas iki 10 g, 1,5–3 mm – jauniklams iki 100 g. Tinkamas granulių dydis lemia pašaro suėdimą ir augimo greitį.
Pakankamai maitinamos žuvys aktyvios, normaliai auga (atitinka orientacinius svorius) ir neturi emaciavimo požymių. Nesuėstas pašaras – pertekliaus ženklas. Reguliarus žuvų svėrimas kontroliniu tinklu padeda stebėti augimą.