Dažniausi klausimai apie srutovežius ir siurblius

Talpą rinkitės pagal ūkio dydį, srutų kiekį ir transportavimo atstumą bei traktoriaus galią. Didesnė talpa mažina reisų skaičių, bet didina svorį ir apkrovą dirvai. Suderinkite su technika ir kelio sąlygomis.

Įterpiamasis paskleidimas srutas patalpina į dirvą, todėl sumažina kvapus bei azoto nuostolius ir geriau panaudoja trąšą, o paviršinis pigesnis, bet mažiau efektyvus. Įterpimas vis dažniau reikalaujamas dėl aplinkosaugos. Pasirinkimas priklauso nuo reikalavimų.

Po sezono išvalykite baką ir vamzdynus, patikrinkite siurblio, žarnų ir vožtuvų būklę. Metalines dalis apsaugokite nuo korozijos. Siurblys prieš žiemą tuštinamas. Tinkama priežiūra apsaugo nuo gedimų.

Naudoto srutovežio kaina priklauso nuo talpos, tipo (paviršinis ar įterpiamasis) ir būklės: nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Įterpiamasis brangesnis, bet aplinkosauginiu požiūriu pranašesnis. Siurblio būklė lemia vertę.

Srutos tinkamos ganykloms, pievoms ir ariamiems laukams kaip azoto šaltinis. Jos turi būti įterptos ar sunaudotos prieš lietų, kad azoto nuostoliai būtų minimalūs. Laikykitės aplinkosaugos normų dėl leidžiamo kiekio.

Srutos draudžiama skleisti šaltuoju laikotarpiu (paprastai nuo gruodžio iki vasario), užšalusiai ar apsemtai žemei, o atstumu nuo vandens telkinių reikia laikytis apsaugos juostų. Tikslias datas ir sąlygas nustato Lietuvos nitratų reglamentas.

Dažniausia klaida – per pilnas bakas ir išsipilimas kelyje. Visada palikite 10–15 % laisvos vietos. Kita klaida – važiuoti per drėgnais keliais sunkiu srutovežiu – tai gadina kelių dangą ir sukelia dirvos sutankėjimą. Tikrinkite leidimus.

Srutų normą apskaičiuokite pagal azoto kiekį srutose ir kultūros poreikį. Vidutiniame karvių srutose yra 3–5 kg azoto tonoje. ES reglamentas riboja organinę azoto normą iki 170 kg/ha per metus nitratų jautriuose rajonuose.