Atsakymai į dažniausius klausimus apie gyvulių pašarus.
Naudojamas šienas, šienainis, silosas, grūdai, kombinuotieji pašarai ir mineraliniai priedai. Racionas priklauso nuo gyvulių rūšies ir produktyvumo. Subalansuoti pašarai lemia sveikatą ir prieaugį.
Pašarą rinkitės pagal gyvulių rūšį, amžių ir produktyvumą, subalansuodami energiją bei baltymus. Netinkamas racionas mažina produktyvumą. Racioną verta derinti su specialisto rekomendacijomis.
Perkant pašarus įvertinkite kokybę, drėgmę, kvapą (ar nėra pelėsio), kilmę ir sudėtį. Supelijęs ar drėgnas pašaras pavojingas gyvuliams. Laikykite sausai ir vėdinamai.
Apskaičiuokite gyvulių skaičių, dienos normas ir žiemos trukmę. Karvei reikia apie 5–7 t šieno ar ekvivalento šienainio žiemai. Sukaupkite 10–15 % atsargą. Tikslus planavimas neleidžia pritrūkti.
Maisto atliekos, ypač mėsos produktai, didina ligų perdavimo riziką (pvz., kiaulėms – ASK) ir daugelyje šalių ribojamos ar draudžiamos. Augalinio pobūdžio liekanos su atsargumu gali būti naudojamos. Dėl tikslių taisyklių pasitikslinkite VMVT.
Perėjimą nuo vasaros ganyklų prie žieminio pašaro rekomenduojama daryti palaipsniui per 1–2 savaites, kad gyvulių virškinimo sistema prisitaikytų. Staigus perėjimas gali sukelti viduriavimą ar timpanites. Tinkamas perėjimas svarbus gyvulių sveikatai.
Kalorijų poreikis apskaičiuojamas pagal gyvulio svorį, produktyvumą ir fiziologinę būklę (nėštumas, laktacija). Lentelės pagal rūšis pateikiamos LSMU leidiniuose. Tikslų racioną gali sudaryti gyvulininkystės konsultantas ar pašarų laboratorija.
Taip, kukurūzų ar žolės silosas dažniausiai sudaro 50–70 % atrajotojų žieminio raciono sausos masės. Svarbu baltyminių papildymas, nes silosas žemas baltymais. Tikslus siloso kokybės tyrimas leidžia tiksliai subalansuoti racioną.
Pavojingos medžiagos: pelėsiai ir mikotoksinai supelijusiuose pašaruose, nitratai per daug azoto trąšų gavusiuose augaluose, glikozidai kai kuriuose augaluose (karpiai, pelkinis varnalėša). Pašarų laboratorija tikrina kokybę prieš naudojimą.